Norint plėtoti veiklą Švedijoje, nebūtina steigti akcinės bendrovės ar individualios įmonės. Užtenka tiesiog registruoti jau turimą užsienio įmonę, pavyzdžiui, lietuvišką UAB ar MB, Švedijoje. Šiuo atveju galima pasirinkti vieną iš dviejų registravimo alternatyvų: registruotis tik kaip mokesčių mokėtoju arba steigti filialą.
Registruojant turimą užsienio įmonę Švedijoje, dažnai sutaupomi ištekliai, nes nereikia steigti naujos įmonės. Be to, šis sprendimas leidžia išvengti tam tikrų biurokratinių kliūčių, su kuriomis susiduria užsienio verslininkai steigdami įmonę Švedijoje, pavyzdžiui, banko sąskaitos atidarymo ar pranešimų gavėjo paieškos. Tačiau svarbu paminėti, kad vienas pagrindinių šios struktūros trūkumų yra būtinybė teikti ataskaitas ir deklaracijas dviem valstybėms (užsienio ir Švedijos), o tai gali lemti papildomas administracines sąnaudas.
p.s. Jei neturite įmonės Lietuvoje, mes galime padėti ją įsteigti.
Registracijos mokesčių kaina 2 400 SEK+ PVM.
Pateikiame registracijos formą Skatteverket.
Filialo steigimo kaina 3 000 SEK+ PVM.
Į kainą įskaičiuota:
- Registracijos formos parengimas pateikimui Skatteverket;
- Registracijos formos parengimas pateikimui Bolagsverket;
- Įgaliojimo filialo vadovui paruošimas.
Dokumentai parengiami per 1–3 darbo dienas nuo paslaugos apmokėjimo ir visos reikiamos informacijos gavimo.
Europos Sąjungos teisė nenustato kliūčių Švedijoje vykdyti veiklą įmonei, registruotai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Todėl veikla Švedijoje gali būti vykdoma tiek užsiregistravus mokesčių mokėtoju, tiek įsteigus filialą. Nors nėra aiškiai apibrėžta, kada Europos Sąjungos įmonės privalo registruoti filialą Švedijoje, galima teigti, kad mokesčių mokėtojo registracija skirta trumpalaikei veiklai, o filialo steigimas – ilgalaikei veiklai.
Pagrindinis skirtumas tarp šių veiklos formų – registracijos procesas. Norint registruotis mokesčių mokėtoju, užtenka F-skatt (jei reikalinga PVM ar/ir darbdavio mokesčių mokėtoju) registracijos Skatteverket. Tuo tarpu, norint įsteigti filialą, pirmiausia būtina registruoti filialą Bolagsverket, o vėliau užsiregistruoti mokesčių mokėtoju Skatteverket. Be to, registracija kaip mokesčių mokėtojui yra nemokama, o filialo steigimas reikalauja papildomų mokesčių Bolagsverket.
Teigiama, kad klientai ir kreditoriai dažniau linkę vertinti filialą kaip patikimesnę veiklos formą, kadangi jo registracija ir išregistravimas yra sudėtingesnis. Taip pat svarbu paminėti, kad filialas turėti vadovą, kuris dažnai yra asmuo, turintis įgaliojimus priimti sprendimus ir pasirašyti sutartis filialo vardu.
Nepaisant šių skirtumų, abi veiklos formos turi daug panašumų. Pavyzdžiui, mokami mokesčiai nepriklauso nuo pasirinktos formos. Be to, nei viena iš šių formų nėra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. Abi formos taip pat turi laikytis Švedijos įstatymų dėl darbo teisių, mokesčių ataskaitų ir kitų reguliavimų.
Kiekviena užsienio įmonė, ketinanti pradėti veiklą Švedijoje, turėtų atidžiai įvertinti keturis pagrindinius mokesčius: pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Toliau trumpai pristatome kiekvieną iš jų. Jei norėtumėte detalesnės informacijos ar individualios konsultacijos – kviečiame susisiekti.
Pelno mokestis
Pelno mokesčio tarifas Švedijoje yra 20,6 %. Šis tarifas taikomas tiek Švedijos, tiek užsienio įmonėms. Mokestis skaičiuojamas nuo pelno, gauto iš veiklos Švedijoje – t. y. nuo pajamų atėmus su jų uždirbimu susijusias sąnaudas.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gyventojų pajamų mokestis Švedijoje taikomas šiais atvejais:
-
kai darbuotojas įdarbinamas Švedijoje;
-
kai darbuotojas Švedijoje praleidžia daugiau nei 183 dienas per 12 mėnesių laikotarpį;
-
kai darbdavys turi nuolatinę buveinę Švedijoje arba laikomas ekonominiu darbdaviu.
Šis mokestis išskaičiuojamas iš darbuotojo bruto atlyginimo. GPM yra progresinis, o jo dydis priklauso nuo darbuotojo gyvenamosios vietos. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas fiksuotas tarifas.
Socialinio draudimo įmokos
Standartinis darbdavio socialinio draudimo tarifas yra 31,42 % nuo darbuotojo bruto atlyginimo. Tačiau, jei darbuotojas turi galiojančią A1 formą, socialinio draudimo įmokos mokamos ne Švedijoje, o A1 formą išdavusioje valstybėje. Taip pat galimi atvejai, kai taikomi sumažinti tarifai.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Standartinis PVM tarifas Švedijoje yra 25 %. Kai kurioms prekėms ir paslaugoms gali būti taikomi sumažinti tarifai – 12 % arba 6 %, o tam tikra veikla gali būti visiškai neapmokestinama PVM. Nuo 2025 m. sausio 1 d. PVM registracijos riba yra padidinta iki 120 000 SEK metinių pajamų.
Jei turite klausimų ar norėtumėte detalesnės konsultacijos, kviečiame kreiptis – mielai padėsime!
Nuolatinės buveinės sąvoka Švedijos ir Lietuvos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje apibrėžia, kokiomis sąlygomis pajamos, gautos iš tam tikrų šaltinių, turi būti apmokestinamos tik vienoje šalyje, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo.
Nuolatinė buveinė (angl. permanent establishment) apibrėžiama kaip bet kokia nuolatinė (trunkanti ilgiau nei 6 mėnesius) verslo vieta, per kurią užsienio šalis vykdo visą arba dalį savo ekonominės veiklos. Tai gali būti įmonės filialas, biuras, gamykla, statybvietė ir kt.
Trys pagrindinės sąlygos lemia buveinės statusą:
- Fizinė veiklos vieta;
- Nuolatinumas;
- Veiklos pobūdis.
Pastaba: įmonėms, veikiančioms statybų sektoriuje, taikomos papildomos sąlygos.
Pagal Švedijos darbo teisę ir mokesčių sistemą, ekonominis darbdavys apibrėžiamas kaip įmonė, kuri realiai gauna naudą iš darbuotojo darbo ir kontroliuoja jo darbo sąlygas. Tai reiškia, kad darbdaviu gali būti pripažinta ta įmonė, kuri faktiškai naudojasi darbuotojo paslaugomis, o ne ta, kurioje jis formaliai įdarbintas. Ši sąvoka yra ypač svarbi įmonėms, užsiimančioms darbuotojų nuoma.
Vertinant, ar ekonominis ir faktinis darbdavys sutampa, atsižvelgiama į veiklos integraciją, atsakomybę už rezultatus, darbo organizavimą, darbo priemonių suteikimą ir kitus faktorius, kurie lemia, kas iš tikrųjų kontroliuoja ir naudojasi darbuotojo darbo rezultatais.
